Helovino šventė

Helovino šventė

Helovinas – švęsti ar nešvęsti? Išties – tai dviprasmiškas klausimas. Dažnai yra klaidingai manoma, kad spalvingasis Helovinas susiformavo Amerikoje. Istoriniai šaltiniai liudija, kad Helovinui pradžią davė dabartinėje Airijos teritorijoje gyvenę senovės keltai, kurie spalio 31 dieną triukšmingai pasitikdavo Naujuosius metus. Senovės keltai tikėjo, kad Naujųjų metų išvakarėse slankioja dvasios, kurios atgyja persikūnijusios į gyvųjų kūnus. Todėl šią dieną žmonės, norėdami apsiginti nuo dvasių, persirengdavo raganomis, velniais, šmėklomis ir kitokiais siaubūnais. Šiais laikais Helovinas tampa vis populiaresnis įvairiose pasaulio šalyse. Šios šventės metu dabar niekas neaukoja, neburia, negarbina Samhaino kaip per tikrą Heloviną, bet mokiniai gali persirengti ir šauniai pasilinksminti.

Prieš pat mokinių rudens atostogas 2e, 2c, 3d ir 4b klasės mokiniai paruošė kūrybinių darbelių parodą, skirtą Helovino šventei. Pagrindinis akcentas – moliūgas.

 Helovino šventė – puiki proga ne tik susipažinti su Vakarų Europoje švenčiamos šventės atributais, bet ir linksmai savaitei atsisveikinti su mokykliniais rūpesčiais. Helovino paroda, kurios iniciatorė pradinių klasių mokytoja Olga Sviglinskienė, mūsų mokykloje buvo organizuota trečiame aukšte.  Įkvėpti heloviniškos nuotaikos mokiniai ėmėsi iniciatyvos ir pradėjo atsakingai ruoštis. Mokyklos erdvės buvo išpuoštos voratinkliais, šikšnosparniais, žmogaus griaučiais ir kitais neatskiriamais šios šventės atributais. Visą savaitę mokiniai ruošė, skaptavo moliūgus, karpė vorų, vaiduoklių dekoracijas.