Darom? Darom! Taip greitai apsisprendėme organizuoti renginį „Naktis mokykloje“. Kodėl? Gal todėl, kad viskas naktį atrodo paslaptingiau, mieliau. Gal ir mokykla taps dar mielesne?
Mokyklos direktorius geranoriškai palaimino mūsų projektą. Leido naudotis visomis mokyklos patalpomis.
Pavakare, temstant, pradėjo rinktis tėveliai su kalnais pagalvių ir miegmaišių.
Mergaitės ir berniukai kūrėsi atskiruose kabinetuose. Aišku, ant mergaičių kambario durų greit atsirado užrašas: „Neik be leidimo – nutrenks!“ ir kitokie atbaidymo nuo berniukų užrašai.
Greitai susitvarkėme, pasiklojome lovas (migius?).
Pradžioje žiūrėjome italų sukurtą filmuką „Trenk mergaitei“ – apie patyčias. Įdomios virė diskusijos.
Vėliau mokytojos Gražina ir Olga, o taip pat tėvelis Ramūnas rodė chemijos ir fizikos eksperimentus.
O jau tada ir prasidėjo: susiskirstę trijų spalvų komandomis lakstėme užtamsintais koridoriais kaip be galvos, ieškodami reikalingo kabineto pagal užuominas. Eglės mamytė su fotoaparatu vos spėjo iš paskos! „Buvo ekstremalu“ – sako Rūta. Kai kas mėgino ieškoti reikalingo kabineto, patraukdami už rankenos: atsidaro – reiškia, tinka. Bet mokytoja Gražina gudresnė: atrakino ir nereikalingų kabinetų duris. Teko vis ieškoti iš naujo. Daug juoko sukėlė besiblaškanti grupė, kuri pagal užuominą „Ten, kur išmintis ir galia…“ laužėsi į socialinės pedagogės Ievos duris, o ne ieškojo bibliotekos. O ir užduotys ne lengvos buvo: ir tiltą pastatyk, ir apie olimpiadą pasakok, ir kompozitorius prisimink… Galų gale visi susitikome rūsyje, „kur pelės gyvena“, ir atsipūtę traukėme į technologijų kabinetą, kur laukė kalnai gėrybių. Šventėme Mildutės, Deimantės ir Giedriaus tortadienį.
Taip pat sportavome, rengėme diskoteką, žiūrėjome filmus, žaidėme toookį sudėtingą stalo žaidimą, kad o-jo-joj! Ignas vis ragino „įsikirsti“ ir greičiau mokytis taisykles, bet kad nusiplūkus jos į galvą nelindo.
Ryte turėjome mankštą daryti. Bet kur tau! Visi buvo išalkę ir puolė sumuštinių ir „čirvinių“ blynų kepti. Čia nepralenkiami buvo Ričardas ir Matas B.
Tvarkėme kabinetus visi, net dulkės rūko. Aišku, stebimi mokytojų Gražinos ir Olgos žvitrių akių: kaip radome, taip paliekame (kitą dieną mokytojai nė nepastebėjo, kas čia naktį darėsi). Už tai (ir ne tik už tai) turime dėkoti ir tėveliams. Be jų pagalbos naktis mokykloje nebūtų įvykusi.
Renginys pavyko!!! „Į mokyklą pažvelgėme kitomis akimis“ – sako mokiniai. Jie jau planuoja panašų renginį pakartoti gegužės mėnesį, kai dalį veiklų bus galima perkelti į lauką. Gal net ir skautus pasikviesti… Greičiau tas pavasaris ateitų…
