Skarlatina


Skarlatina tai infekcinė liga, kuriai būdingas karščiavimas, angina ir tipiški bėrimai odoje. Ja dažniausiai užsikrečiama per nosiaryklę, tačiau kartais galima užsikrėsti per žaizdas bei lytinių organų gleivinę. Patekusios į nosiaryklę, bakterijos dauginasi ant tonzilių ir ryklėje, sukeldamos anginą. Jos išskiria toksinus, kuris sukelia skarlatinai būdingą bėrimą.

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys

Mergaitės ir berniukai skarlatina serga vienodai dažnai. Dažniausiai serga 2-8 metų amžiaus vaikai, sergamumo pikas 4-8 metai. Vaikams iki 2 metų skarlatina pasitaiko retai, nes jie turi iš mamos gautus antikūnus prieš streptokokų gaminamus toksinus, o didžioji dalis (apie 80 proc.) vaikų iki 10 metų jau turi susidariusius antikūnus prieš streptokokų toksinus. Vadinasi, kad susirgtų skarlatina, asmuo turi būti imlus streptokokų gaminamiems toksinams. Todėl gali būti, kad toje pačioje šeimoje du vaikai turi streptokoko infekciją, tačiau tik vienas iš jų (kuris vis dar imlus toksinui) susirgs skarlatina. Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau galima susirgti ir kartotinai.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Skarlatiną sukelia bakterijos, vadinamos A grupės beta hemoliziniais streptokokais. Jais užsikrečiama oro – lašiniu būdu nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio užsikrėtusio žmogaus. Galima užsikrėsti liečiantis prie žmogaus, kuris turi odos streptokoko infekciją, arba sąlyčio būdu per užkrėstus daiktus nuo sergančio asmens (per rankšluosčius, rūbus, patalynę, žaislus ir kt.). Taip pat galima užsikrėsti ir nuo sveiko žmogaus, kuris yra streptokoko nešiotojas.

Ligos simptomai ir požymiai

Laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų pradžios yra 1-4 dienos. Liga prasideda staiga, pakyla temperatūra, skauda gerklę, galvą, pykina, kartais vemiama, netenkama apetito, skauda pilvą, jaučiamas bendras negalavimas. Kartu būna padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai, patinusios ir paraudusios tonzilės ir žiočių lankai, o ant gomurio ir ant liežuvėlio matomi tamsiai raudonos spalvos taškeliai. Pirmą ar antrą dieną liežuvis apsitraukia pilkai baltos spalvos apnašu, pro kurį matosi raudoni liežuvio speneliai. Ketvirtą-penktą dieną liežuvio apnašas nusivalo, ir liežuvis tampa panašus į avietę. Po 12-48 valandų nuo karščiavimo pradžios atsiranda būdingas skarlatinai bėrimas. Pirmiausia atsiranda raudonos dėmelės apie ausis, kakle, krūtinėje, pažastyse, kirkšnyse ir per 24 val. bėrimas išplinta po visą kūną. Veidas pasidaro ryškiai raudonas, lieka pabalęs tik nosies- smakro trikampis. Ryškiausi bėrimai būna ten, kur susidaro odos raukšlės: kaklo, pažastų, kirkšnių srityje, pakinklio raukšlėse . Negydant, aukščiausiai temperatūra pakyla antrą dieną (38,4◦C ir daugiau) ir palaipsniui per 5-7 dienas normalizuojasi. Tinkamai gydant temperatūra nukrenta per 12-24 valandas. Maždaug po 6 dienų bėrimai pradeda blankti ir luptis.

Ligos diagnostika

Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais ir laboratorinių tyrimų duomenimis.

Kaip apsisaugoti?

Specifinės profilaktikos nėra.

 

Taikomos šios profilaktinės priemonės:

  • Būtina vėdinti patalpas ne rečiau kaip du kartus per dieną;
  • Drėgna šluoste valyti dulkes, plauti grindis;
  • Dažnai su muilu plauti rankas (mokykloje ir namuose);
  • Stiprinti organizmą;
  • Vengti kontakto su sergančiais asmenimis.

 

DĖMESIO!

 

Stebėkite savo vaikų sveikatą ir atsiradus pirmiesiems infekcinių ligų simptomams būtinai kreipkitės į gydymo įstaigą.